Kalba ekspertai Šiandien rajone

Architektas Gintaras Balčytis: „Palinkėčiau nedirbti turistams, bet dirbti sau“

Įsimintiniausiu 2017 metų Kauno menininku pripažintas, Aplinkos ministerijos apdovanojimu už geriausią negyvenamąjį pastatą apdovanotas architektas Gintaras Balčytis gali džiaugtis – jo su kolegomis suprojektuotoje Kauno autobusų stotyje šiandien verda gyvenimas, plūsta dideli žmonių srautai, netgi organizuojami įvairūs renginiai. Būtent čia simboliškai ir pakvietėme architektą susitikti ir pasikalbėti apie šio projekto įgyvendinimo užkulisius, apie architektūros ir meno santykį.

Ar dažnai apsilankote šioje autobusų stotyje?

Kartais tenka. Visokių klausimų iškyla – kartais kažkas ne taip veikia kaip buvo numatyta, tą parodė ir praėję šalčiai. Čia, aišku, ne architekto reikalai, bet kadangi jis yra projekto ašis, tai tenka tuo domėtis. Kadangi autobusais nelabai važinėju, tai ta tikrąja prasme nelabai čia ateinu.

Koks jausmas yra matyti įgyvendintą savo projektą?

Sunku atsakyti į tokį klausimą, nes kai tavo profesija yra projektuoti namus, tai, matyt, patirtis nugludina tuos įspūdžius. Paprasto žmogaus akimis turėtų būti ypatingas jausmas – štai suprojektavai ir vaikštai. Žinoma iš pradžių būna įdomu, bet man įdomiau, ar pastatas atitinka tą viziją, kurią sugalvojau. Jeigu atitinka, tai smagu.

Kaip vertinate tai, kad čia dar ir vyksta renginiai? Ar įsivaizdavote, kad autobusų stotis gali būti tokia multifunkcinė?

Ne, tai nebuvo numatyta. Kuriant projektą buvo galvojama, kad gal būtų neblogai, jei čia būtų erdvė eksponuoti fotografijas. Tačiau tokios specialios erdvės nepadarėm, nes pastatas vis tiek turi savo pagrindinę funkciją ir ją turi atlikti. Kad čia vyks tiek daug įvairių renginių tikrai nesitikėjau. Labai džiugu, kad pastatas pasirodė tinkamas įvairioms funkcijoms, tarp jų ir kultūros renginiams. Džiugu, kad miestiečiai dar ir pridėtinę vertę atranda.

Ar daug keliaujate? Galbūt kažkuris miestas ir jo autobusų stotis įkvėpė Jus sukurti šį projektą?

Keliavau daug, bet labai didelių pavyzdžių naujų autobusų stočių Europoje nemačiau. Tiesą pasakius, įvairios šalys skirtingai žiūri į šią problemą. Nemažai teko būti Didžiojoje Britanijoje ir važinėti autobusais. Ten autobusų stotys yra kaip utilitarūs objektai: tiesiog svarbu, kad žmogui nelytų ant galvos, nebūtų šalta. Jų autobusų organizavimo sistema šiek tiek skiriasi nuo mūsų. Pati stotis kaip pastatas nėra sureikšminamas. Tikriausiai, gyvenimas pasisuko kita linkme: žmonės pasidarė labai mobilūs, transporto priemonių pasirinkimas platus, ir, matyt, autobusų bei geležinkelio stočių iškilmingumo laikotarpis jau praėjo.

Tai svarbiau, kad pastatas atliktų savo funkciją nei kad būtų gražus?

Ne visai taip. Jei pastatas neatlieka funkcijos, kuri yra numatyta, tai, mano nuomone, prasti architektai jį projektavo. Dėl pačios išvaizdos, čia viską lemia miesto kontekstas. Architektūra turi atitikti tiek savo funkciją, tiek laikmetį, tiek vietą. Ji yra labai svarbi miestui. Žinoma, ne ką mažiau svarbu, kad architektas būtų visapusiškai išprusęs.

Viename interviu esate pasakęs: „Architektūra – tai socialinis menas, bet toli gražu ne visi pastatai gali būti laikomi menu“. Kokius pastatus laikote meno kūriniais?

Ne praktikuojančiam architektui spręsti, kurie pastatai yra meno kūriniai, o kurie ne. Gali labai lengvai suklysti, nes vis tiek esi subjektyvus. Tokiais klausimais dažniausiai diskutuoja menotyrininkai, kurie žino kontekstą ir turi savo kriterijus. Tai, kad didelė dalis statinių nėra meno kūriniai, mano požiūriu, yra neginčijama tiesa. Kažkur mes visi gyvename, kažkur dirbame, todėl yra statinių, pastatytų tiesiog atlikti savo funkciją, ir jie nepretenduoja tapti meno kūriniais.

Tai, pavyzdžiui, daugiabutis nėra meno kūrinys?

Ne visai taip. Galvoju, kad jis irgi gali būti meno kūrinys, tik priklauso nuo to, kaip jis atliktas. Vien nuo funkcijos nepriklauso, ar pastatas galėtų būti vertinamas kaip meno kūrinys. Manau, architektūra panaši į kitas kūrybos sritis – jeigu žvelgiant į pastatą jaučiama žmogaus šiluma, statytojų dvasia, tai dažniausiai tie namai išlaiko istorijos išbandymus ir juos greičiausiai galima būtų laikyti meno kūriniais.

O į paveldo sąrašą įtraukti pastatai?

Paveldo įvertinimas toli gražu nereiškia, kad tie pastatai yra meno kūriniai. Paveldas yra vertinamas visai kitais kriterijais: ir istorija, ir pagal žmonės, kurie projektavo, kurie čia gyveno, kiek tokių pastatų yra išlikę, kokiu laikotarpiu jie pastatyti. Dažniausiai tai su meniškumu nieko bendro visiškai neturi.

Koks yra Jūsų mylimiausias Kauno pastatas?

Kauno autobusų stotis! Juokai juokais, bet architektai vargu ar gali įvardinti kažkokį vieną gražiausią pastatą. Galime vardinti pastatus, kurie vienaip ar kitaip patinka: vieni dėl savo fasado, kiti dėl kažkokio įdomaus sprendimo. O atsakant į klausimą, matyt, tarpukario architektūros pastatai yra vieni  įdomiausių Kaune.

2022 metais Kaunas taps kultūros sostine. Ko palinkėtumėte būsimos kultūros sostinės gyventojams?

Palinkėčiau būti išradingais ir nedirbti turistams, bet dirbti sau. Kažkodėl mes galvojame, kad kultūros sostinės yra skirtos parodyti miestą ir mūsų šalį užsieniečiams, skatinti turizmą, aišku, tai yra svarbu, bet mano įsitikinimu tokios progos yra galimybė įvertinti savo resursus ir bandyti paplanuoti gyvenimą: ką tu gali padaryti savo miesto kultūriniam gyvenimui ateinančius 5 metus? Turistai atvažiuos, pamatys ir viskas tuo pasibaigs, vien dėl jų stengtis neverta.

Ačiū už pokalbį!