Rajono problema

Architektų verdiktas: kaip turėtų atrodyti Vienybės aikštė?

Vienybės aikštės rekonstrukcija vis dar kelia nemažai klausimų ir kauniečiams, ir miesto  architektams. Dalis jų mano, kad projekto autoriai neįsiklauso į miestiečių nuomonę, kiti tikisi modernios ir šiuolaikiškos miesto aikštės. Rekonstrukcijos projekto autoriai žada paversti šią vietą Kauno traukos vieta, bet ar tikrai kauniečiai norės čia lankytis?

Nesibaigiant diskusijoms, nusprendėme kreiptis į ekspertus – Kauno architektus. Jų klausėme, kaip jie vertina aikštės rekonstrukcijos projektą ir kokių pokyčių tikisi.

Neatitinka reikalavimų?

Pakoreguotas Vienybės aikštės rekonstravimo projektas buvo nagrinėjamas ir posėdžių salėse. Kauno Regioninė architektūros tarybos (RAT) nariai, išnagrinėję minėtą projektą, tvirtino, kad projektiniai pasiūlymai neatitinka Architektūros įstatyme nurodytų architektūros kokybės kriterijų. Šios tarybos nuosprendyje pabrėžta, kad tokie sprendiniai sumenkina aikštės kaip vienos pagrindinių Lietuvos aikščių istorinę, kultūrinę, politinę ir socialinę svarbą.

„Mes, architektai, tikime, jog sunaikinus pagrindinės miesto aikštės istorinę savastį, bus paneigtas Kauno savivaldybės ir miestiečių siekis tapti UNESCO modernistinės architektūros paveldo miestu. Skubotais ir nevisaverčiais sprendimais neturime teisės menkinti tarpukario modernizmo architektūros verčių bei ištrinti savasties, kurios dėka tapome Europos kultūros sostinės 2022 miestu“, – savo požiūrį išsakė Kauno RAT pirmininkė Gražina Janulytė-Bernotienė.

Regioninės architektūros tarybos nariai pateikė ne tik argumentuotos kritikos, bet ir rekomendacijų, kaip gerinti šį projektą. Pirmiausia patariama projekto autoriams glaudžiau bendradarbiauti su Kauno miesto savivaldybe, projekto vystytoju. Rengiant naujus pasiūlymus būtina įtraukti bendruomenę, akademinius sluoksnius į diskusiją, taikyti tyrimų metodus, leidžiančius išgirsti jos nuomonę prieš priimant sprendimus dėl galutinio teritorijos tvarkymo. Svarbu išsaugoti įrengti priėjimą prie kaimynystėje įsikūrusių Vytauto Didžiojo karo ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejų bei Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetų.

Siūlomas beveidis rekreacinis skveras

Lietuvos architektų sąjungos narys, Kauno autobusų stotį suprojektavęs Gintaras Balčytis abejoja šio projekto vizija: „Tai, kas dabar yra daroma, tai, manau, yra daroma nevykusiai, neįsigilinant į kontekstą ir nepasiūlant originalaus sprendimo.“

Be to, vertėtų atsižvelgti į tai, kur įsikūrusi pati aikštė, ar žmonės norės čia ateiti. „Aš netgi nesu tikras, ar tokio dydžio aikštė ten apskritai yra reikalinga. Ji nėra populiarioje vietoje, pėsčiųjų takai ten neveda, į ją reikia specialiai ateiti“, – svarsto G. Balčytis.  Jis prisimena, kad anksčiau ši vieta buvo labiau pereinama zona negu aikštė. Be to, šalia yra labiau lankoma Laisvės alėja.

Sunkiausia užduotis aikštės projektuotojams, anot G. Balčyčio, atgaivinti šią vietą: „Kadangi ši aikštė buvo sovietinės  politikos sumetimais sukurta, tai ją padaryti gyvybingą ir visuotinai naudojamą yra sunku. Reikėtų atrasti naują šios aikštės veidą.“

Architektas nepritaria siūlymui naudoti šią erdvę kaip administracinių pastatų priedą: „Tada po darbo valandų aikštė būtų mirusi, taip kaip ir buvo iki šiol. Siūlomas beveidis ir atsitiktiniais elementais pagardintas rekreacinio skvero sprendinys šioje vietoje man yra nesuprantamas sprendimas. Tikriausiai jis leidžia patraukliau pateikti būsimus nuomojamus biurus potencialiems nuomininkams.“