Kalba gyventojai Metų kaimynas 2018

Rasytės g. 10 namo kaimynai: „Norime būti pavyzdinis namas“

„Esame draugiški, nuoširdūs, paprasti, vienas kitą užjaučiame ir suprantame, todėl esame nuostabūs kaimynai“
„Esame draugiški, nuoširdūs, paprasti, vienas kitą užjaučiame ir suprantame, todėl esame nuostabūs kaimynai“

Šilainiuose, viename iš Rasytės gatvės dvylikaaukščių gyvena labai draugiški ir geranoriški kaimynai. Tokį įspūdį  paliko pokalbis su jais. „Metų kaimyno 2018“ rinkimuose jie nusprendė dalyvauti keturiese, nes vieno gero kaimyno išskirti tiesiog negali. „Jei tapsime Metų kaimynais, laimėtą prizą draugiškai pasidalinsime“, – sako kaimynai Laimutė, Kęstutis, Aldona ir Genė.

Kiek jau metų šiame name gyvenate?

Aldona: Nuo pat pradžių – jau 32 metai! Genė irgi panašiai.

Laimutė: Gyvenu čia jau 20 metų. Esu labai patenkinta savo kaimynais. Visi labai draugiški, vieni kitais rūpinamės, vieni kitiems padedame.

Kęstutis: Ir aš apie 20 metų čia gyvenu.

Kadangi esate ilgamečiai namo gyventojai, tai pažįstate beveik visus namo gyventojus. Kaip per tuos metus keitėsi Jūsų bendravimas?

Aldona: Per tuos metus tikrai daug kas pasikeitė. Iš pradžių visi buvo labai draugiški, net talkas kartu darėme. Vėliau keitėsi žmonės ir jau nieko nebedarė iki tol, kol Laimutė čia nepasirodė. Tada ji visus užvedė!

Laimutė: Ne vien aš! Juk ne veltui sakoma: „Vienas lauke – ne karys“.

Kęstutis: Laimutė buvo pirma, kuri pradėjo sakyti: „Darykim kažką, tvarkykimės“. Nuo tada prasidėjo geri pokyčiai name.

Ką jau spėjote name nuveikti?

Laimutė: Labai daug padarėme. Pirmiausia, šiluminį mazgą susitvarkėme, tada visus langus pasikeitėme, pirmą aukštą susitvarkėme, naujas pašto dėžutes pasistatėme, remontą pasidarėme. Norime būti pavyzdinis namas! Norime, kad namas būtų gražus, o kaimynai – vieningi.

Ir jums puikiai sekasi! Gal galėtume pasidalinti geros kaimynystės receptu? Kaip puoselėti gražius kaimyniškus santykius?

Kęstutis: Matyt, tokios iniciatyvos kaip artėjanti „Kiemų šventė“ Laisvės alėjoje prie Soboro, turėtų padėti visiems susipažinti, pabendrauti. Kai tu prasilenki su žmogumi laiptinėje, nežinai, ar jis čia gyvena, ar atėjo į svečius, o gal tik nuomininkas, kuris po pusmečio išsikels gyventi kitur.

Aldona: Prisimenate, kai pernai darėme talką? Kaip visiems buvo smagu! Visi šeimomis su vaikais suėjo. Visi buvo geros nuotaikos, vėliau džiaugėmės darbo rezultatais.

Genė: Mes per visus tuos metus niekada nesipykome.

Aldona: Ko čia pyktis? Jei nenorime bendrauti, kiekvienas įlendame į savo narvelį, o jeigu norime – galime ir pakalbėti. Šis gyvenimas per trumpas, kad jį dar gadintum pykčiu. Duosiu patarimą: jeigu žmogus ateina pas tave kažkuo nepatenkintas, piktas, tai nekalbėk su juo tokiu pat pakeltu tonu, bet  kalbėk ramiai, lyg nieko nebūtų įvykę ir tada žmogus nurims ir išeis patenkintas.

Kęstutis: Aldona yra mūsų namo geroji dvasia. Ją visą laiką malonu susitikti, ji visada padės. Ji labai teisingai pasakė, tai nėra ką ir pridurti. Svarbiausia yra žmogiškumas. Problemų visą laiką iškils, tik reikia mokėti jas drauge spręsti, nežiūrėti vien sau naudos.

Genė: Būkime nuoširdūs ir geranoriški!

Laimutė: Mes tokie ir esame: draugiški, nuoširdūs, paprasti, vienas kitą užjaučiame ir suprantame, todėl esame nuostabūs kaimynai.

Ačiū už pokalbį!