Kalba ekspertai Naudinga žinoti

Atliekų rūšiavimo rezultatai kasmet vis labiau džiugina

Kiekvienais metais orų kaita stebina žmoniją. Žiemos šiltėja, temperatūrų kaita didėja, o sulaukus neįprastų gamtos reiškinių dažniau kalbama ir apie gamtos taršą. Apsaugosime Žemę nuo išmetamų atliekų kiekio ir daromos žalos, kai pradėsime rūšiuoti besikaupiančias atliekas. Dėl kokių priežasčių gyventojai nerūšiuoja šiukšlių ir kokia dalis tai daro kiekvieną dieną, klausiame organizacijos „Žaliasis taškas“ atstovės Astos Burbaitės.

Nors vis daugiau kalbama apie išmetamų atliekų rūšiavimą, tačiau ne visi tai daro. Kaip teigia „Žaliojo taško“ ekspertė A. Burbaitė, labai svarbu rūšiuoti, nes tik taip galėsime įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus.

Nors pakuočių atliekų tvarkymo organizacija ir gali pasirūpinti išrūšiuotų atliekų tinkamu panaudojimu, tačiau tik mes patys užtikrinsime, jog tam tikro tipo pakuotė būtų išmestą į jai skirtą konteinerį. Vis dėlto, jei ir pasitaiko atliekų, kurios yra išmestos į netinkamą konteinerį, jos dar kartą perrūšiuojamos pagal panaudojimo galimybes ir vežamos perdirbimui arba naudojamos energijai gauti.

„Žaliojo taško“ ekspertės A. Burbaitės teigimu, kiekvienais metais atliekų rūšiavimo rezultatai gerėja: „2020 metų pabaigoje „Žaliojo taško“ iniciatyva atlikta gyventojų apklausa parodė, kad atliekas visada rūšiuoja 51,1 proc. žmonių, dažniausiai tai daro 34,7 proc. ir retai – 10,1 proc. apklaustųjų. Ir tik 4,1 proc. žmonių nurodė niekada nerūšiuojantys.“

Atliekų nerūšiuojantys turi tam priežasčių: „Minėtame tyrime, atliktame 2020 metų pabaigoje, apie pusė nerūšiuojančiųjų teigia, kad to nedaro dėl to, kad nėra rūšiavimo konteinerių šalia namų (52,1 proc.), kiti teigia, kad namuose neturi vietos laikyti keletą šiukšliadėžių (46,7 proc.), dar kiti teigia netikintys, kad iš to yra naudos (26,3 proc.), neturi tam laiko (15,3 proc.), nežino, kaip tą tinkamai daryti (kiek daugiau nei 8 proc.)“, – sako „Žaliojo taško“ ekspertė A. Burbaitė.

Kad ir kokių būtų pasiteisinimų, tačiau atliekų rūšiavimas tikrai  neužima daug vietos. Naudojant įvairias pakuotes, tarp jų nesusidaro daug stiklo, todėl jas galime išmesti tik tada, kai tokių prisikaupia. Kaip teigia organizacijos „Žaliasis taškas“ atstovė A. Burbaitė, tokia pati situacija yra ir su popieriaus atliekomis: „Būtent nuo pakuočių reikėtų pradėti, nes galime būti tikri – visas pakuotes galima rūšiuoti.“

Nors vis daugiau žmonių rūšiuoja atliekas, tačiau kai kur net iki 50 proc. atliekų, susijusių su plastiką ir pakuotes talpinamais konteineriais, randama netinkamai išmestų. Kaip teigia organizacijos „Žaliasis taškas“ atstovė A. Burbaitė, pakuočių atliekos visuomet gali būti metamos į rūšiavimo konteinerius. Būtent tokių konteinerių turinys dar kartą perrūšiuojamas ir pakuotės atskiriamos pagal perdirbimo galimybes. Tos, kurių perdirbti negalima, naudojamos energijai gauti.

Svarbu pabrėžti, jog kiekvienas turime suprasti, kad nerūšiuotos atliekos nepradingsta, jos kaupiasi sąvartynuose, kuriuose yra daugybę metų. Tokių atliekų augimas ateityje didins ir sąvartynų plotus, užimančius vis didesnę gyvenamosios teritorijos dalį.