Kalba ekspertai

Avarijos kauniečių daugiabučiuose: kiek jų įvyksta ir kaip jų išvengti?

„Mano BŪSTO“ avarinės tarnybos ekipažai tarsi greitoji pagalba pirmoji gelbsti daugiabučių gyventojus, kai jų namuose įvyksta gedimai ar „sunegaluoja“ pastato inžinerinės sistemos. „Kalba Kaunas“ domėjosi, kiek avarijų įvyksta per metus, koks yra vidutinis gedimo likvidavimo laikas ir kodėl klozeto nederėtų painioti su atliekų konteineriu?

„Mano BŪSTO“ avarinės tarnybos ekipažai mieste budi visą parą ir visuomet pasirengę padėti daugiabučių gyventojams. Nesvarbu, diena ar naktis, darbo diena ar savaitgalis, avarinės tarnybos specialistai operatyviai reaguoja į iškvietimus ir skuba šalinti gedimus. Neretai pasitaiko, jog svarbi kiekviena minutė, todėl reakcijos laikas yra vienas svarbiausių šios tarnybos prioritetų.

Svarbiausia – greitas reagavimas

„Mano BŪSTAS“ nuolat tobulina veiklos procesus ir investuoja į inovatyvius sprendimus, todėl avarinės tarnybos efektyvumo rodikliai nuolat gerėja. Tai rodo ir pastarųjų metų statistika. Šiemet vidutinis gedimo daugiabutyje name likvidavimo laikas, nuo avarinės tarnybos darbuotojų darbo pradžios iki darbo pabaigos, buvo 34 minutės, o vidutis brigados reagavimo laikas, nuo užregistruoti pranešimo apie gedimą iki jo šalinimo darbų pradžios – 69 minutės.

„Mano BŪSTO“ atstovo Juliaus Žilinsko teigimu, pandemijos metu Kaune avarinės tarnybos ekipažai turėjo išties daug darbo. Mat karantinui užsitęsus gyventojai daugiau laiko praleido namuose, dėl to labiau dėvėjosi namo inžinerinės sistemos.

Iš viso per pastaruosius metus kauniečių turtą „Mano BŪSTO“ avarinė tarnyba skubėjo gelbėti net 6159 kartus. Didžiąją dalį iškvietimų, 3378, sudarė šalto vandens ir nuotekų sistemų gedimai. Kiek mažiau, 820 kartų, specialistai vyko tvarkyti elektros gedimų.

Kanalizacijos „perliukai“

J. Žilinskas pastebi, kad dalies gedimų daugiabučiuose galima išvengti, jei patys gyventojai atsakingiau žiūrėtų į savo turtą. Pavyzdžiui, nemažai kanalizacijos užsikimšimų įvyksta dėl to, jog gyventojai į klozetus meta buitines atliekas, kurioms ten – ne vieta.

„Mūsų specialistai, valydami užsikimšusią kanalizaciją, randa vamzdynuose įvairiausių „perliukų“. Nuo panaudotų higienos priemonių, tuščių butelių iki agurkų ar net statybinių atliekų. Akivaizdu, kad be gyventojų pastangų tokie daiktai ten atsidurti negalėjo, todėl visuomet ragina būstų savininkus elgtis atsakingai ir buitines atliekas mesti į atliekų konteinerius, o ne į klozetus“, – pabrėžė J. Žilinskas.

Užliejimų galima išvengti

Dar viena gedimų rūšis – seni ir susidėvėję vamzdynai. Nors įmonės specialistai nuolat ragina gyventojus nedelsti ir pritarti šių inžinerinių sistemų remontui, dažnai į tokius raginimus įsiklausoma tik įvykus avarijai.

Trūkę vamzdžiai gyventojams sukelia ne tik nepatogumų ir kelia stresą, bet ir paplonina pinigines. Mat jei viename bute įvyksta avarija, kaip taisyklė, tai skaudžiai pajunta ir kitų tame pačiame name esančių butų gyventojai. Tarkime, trūko vamzdis jūsų vonioje – tokiu atveju užliejamas ne tik jūsų butas, bet ir jūsų kaimynai. Šios nelaimės galima išvengti laiku renovavus vamzdynus. Todėl norėtųsi, kad gyventojai atsižvelgtų į mūsų pastangas užbėgti nelaimei už akių ir pritartų siūlymui keisti susidėvėjusius vamzdžius, nes tai investicija į ramią ir saugią ateitį“, – akcentuoja J. Žilinskas

Sulaukia padėkų

Avarinės tarnybos ekipažams tenka likviduoti ne tik techninius gedimus. Neretai bendrovės specialistams tenka vaduoti rūsiuose įstrigusius kačiukus, ventiliacijos šachtose atsidūrusius balandžius ir net gelbėti sužeistą gandrą.

“Visi esame žmonės, todėl kartais tenka atlikti ne tik tiesioginį darbą – lokalizuoti avarijas, bet ir padėti į bėdą patekusiems gyvūnams”, – teigė J. Žilinskas.

Jis pridūrė, jog avarinės tarnybos darbuotojai už laiku suteiktą pagalbą neretai sulaukia ir oficialių gyventojų padėkų. Vien per pastaruosius metus „greitąja pagalba“ vadinamas įmonės padalinys iš daugiabučių gyventojų gavo 139 padėkas. J. Žilinsko teigimu, nuoširdi padėka yra geriausias darbo įvertinimas.