Kalba ekspertai

Avarijų likvidatoriams šventinių dienų nebūna

Avarijų likvidatoriams šventinių dienų nebūna.
Avarijų likvidatoriams šventinių dienų nebūna.

Apsiginklavę modernia technine įranga „Mano Būsto“ mobilieji ekipažai budi 365 dienas per metus, 24 val. per parą. „Nežinia kada užsikiš kanalizacija, dings elektra. Dirbame ištisą parą be poilsio ir švenčių dienų, kad gyventojai, įvykus avarijai daugiabutyje, patirtų kuo mažiau nepatogumų“, – sako „Mano būsto“ Kauno avarinės tarnybos vadovas Remigijus Jakubauskas.

Daugiau nei 10 metų darbo patirtis rodo, kad didžiosios bėdos gyventojus dažniausiai ištinka poilsio dienomis ir prieš šventes. Pagalbos į avarinę tarnybą žmonės kreipiasi dėl elektros, vandentiekio problemų. Visgi bene didžiausias procentas iškvietimų būna dėl užsikišusios kanalizacijos. Gyventojų kultūra vis dar tokiame lygyje, kurį nusako iš kanalizacijos ištrauktos sauskelnės, agurkai, kojinės.

„Randame visko. Į kanalizaciją žmonės leidžia tokius dalykus, kuriuos paprasčiau būtų išmesti į šiukšlių dėžę. Gal žmonės tomis dienomis labiau išsiblaškę, kad viską, kas papuola meta į unitazą“, – kai kuriais įpročiais stebėjosi R. Jakubauskas.

Neretai užsikišusi kanalizacija ant kojų sukelia ne tik avarinės tarnybos ekipažą, bet ir kelių aukštų kaimynus, o kartais ir visą namą. Esant rimtesniems gedimams, gyventojus tenka informuoti, kad dėl remonto darbų teks pakentėti be vandens. Suprantama tokia žinia prieš šventes nepakelia nuotaikos.

„Mano Būsto“ avarinės tarnyba siekia, kad klientams pagalba būtų suteikta operatyviai ir kokybiškai, todėl įmonė daug dėmesio skiria, kaip greičiau sureaguoti į iškvietimus. Pastaraisiais metais investavo į įrangą – atnaujino transporto parką, įsigijo specialios techninės įrangos, reikalingos šalinti sudėtingas avarijas nuotėkų ir vandentiekio sistemose.

Kauno avarinės tarnybos vadovas R. Jakubauskas pabrėžė, kad avarinės tarnybos ekipažų turima įranga sukomplektuota taip, kad visi reikalingiausi įrankiai ir detalės būtų po ranka. Tokia standartizacija leidžia išvengti situacijų, kai užuot iškart pašalinus avariją, tenka vykti pasiimti trūkstamų instrumentų. Gyventojams atitinkamai garantuojamas greitesnis problemų sprendimas.

„Jei užsikišusios kanalizacijos neįveikiame minimalia įranga, kviečiame hidrodinamines mašinas, kurios išplauna vamzdžius. Turime kameras, kurios įkištos į vamzdį parodo, kodėl įvyko avarija, kurioje tiksliai vietoje reikia valyti“, – modernios įrangos privalumus aiškino tarnybos vadovas. Kameros pagalba gali būti nustatyta ir kita avarijos priežastis – vamzdyno užlūžimas. Toks darbas jau priskiriamas prie rimtesnių, todėl avarinė tarnybą informaciją perduoda „Mano būstas“ vadybininkams, o pastarieji namo gyventojams.

Paskutinį žodį dėl remonto taria žmonės. Jie sprendžia, kokio dydžio investicijoms yra pasirengę – pakeisti tik alkūnę ar keisti magistralės kanalizacijos dalį.

„Turime ir termovizorius. Šis prietaisas reikalingas prasidėjus šildymo sezonui, kuomet avarinės tarnybos telefonas įkaista nuo priekaištų, kad šalta. Termovizorius padeda nustatyti vietas, kur tiksliai name yra peršalimas – nesandarus langas, tarpblokinė siūlė ar kita vieta“, – įrangos privalumus aiškino avarinės tarnybos vadovas.

Vidutiniškai per dieną avarinė sulaukia apie 15 iškvietimų. Per 8 šių metų mėnesius – 3247. Dienos bėgyje yra ciklai, kai avarijų skaičius suaktyvėja ir nuslūgsta. Daugiausia iškvietimų būna rytais iki gyventojų išėjimo į darbus ir vakarop iki 22 val.

„Smulkių darbelių tikrai netrūksta. Ventilis trūko, bakelio šlangelė trūko ar užkalkėjo maišytuvo čiaupo sietelis, – darbų įvairove dalinosi specialistas. – Mūsų klientų ratas keičiasi. Jie nori daugiau paslaugų. Mūsų reikalas tas paslaugas pasiūlyti ir užtikrinti jų vykdymą.“

Apie šildymo sezono pradžią avarinės tarnybos darbuotojai gali spręsti pagal pasipylusius skambučius. Tada neišvengiamai stiprinamas avarinės tarnybos darbo pajėgumas. Svarbu ne tik likviduoti avariją, bet tai padaryti per kiek įmanoma trumpesnį laiką.

„Mano būstas“ avarinė tarnyba specialioje programoje registruoja visus iškvietimus. Juos išanalizavę specialistai mato, kuriuose namuose kokie gedimai pasikartoja dažniausiai, kokiu laiku jie kartojasi. „Žinodami kelis žingsnius į priekį, galime prevenciškai atlikti tam tikrus darbus ir užbėgti nemaloniai situacijai už akių“, – pastangas atskleidė R. Jakubauskas.

„Mano būstas“ atliko avarinių gedimų analizę. Paaiškėjo, kad daugiausiai avarijų yra registruojama elektros, nuotėkų, šildymo ir vandentiekio sistemose. Tačiau skirtingais metų laikais avarijų statistika skiriasi. Vasarą daugiausiai avarijų fiksuojama nuotėkų sistemoje (39 proc.), toliau seka avarijos elektros sistemoje (31 proc.), vandentiekio sistemoje (27 proc.). Šaltuoju metų laiku minėtų avarijų procentas mažėja, tačiau prasidėjus šildymo laikotarpiui, gerokai išauga šildymo sistemų avarijų – 19 proc.

 

Parengta pagal „Kauno diena“