Kalba gyventojai Šiandien rajone

„Ekskursas“ gidai atveria išskirtinių Kauno pastatų duris: tai labai asmeniška

Ekskursija, kurią veda gidas Algimantas Grigas. Nuotr. Renardas Gruodis

Kas slypi už išskirtinių Kauno pastatų fasadų? Kaip senoviniai pastatai transformuojasi į naujus? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieško kauniečių gidų komanda „Ekskursas“, šį rudenį organizuojanti ekskursijų ciklą „Metamorfozės“. Architektūros gidai Algimantas Grigas ir Eglė Rudzkytė sutiko pasidalinti savo atradimais ir darbo užkulisiais.

Naujajame ekskursijų cikle „Metamorfozės“ lankote 6 objektus. Kodėl būtent šiuos pastatus pasirinkote?

Algimantas: Ruošdamiesi šiam ciklui, svarstėme bendradarbiauti su Kauno architektūros festivaliu arba Kauno istorijų festivaliu. Nugalėjo intriguojanti Kauno architektūros festivalio tema: pastatai-miesto ženklai (angl. „landmark“). Komandai diskutuojant, išryškėjo minėtosios temos ir „Ekskurso“, įprastai kuriančio ekskursijas apie istorinius pastatus, sąlytis. Kaip senoviniai pastatai transformuojasi į naujus? Kokie yra įdomiausi rekonstrukcijos pavyzdžiai Kaune? Tai buvo aktualiausi iškilę klausimai.

Renkantis pastatus, pirmiausia šmėkštelėjo mintis apie viešbutį „Santaką“, 2006 m. taip drąsiai iškilusį su žalio vario bokštu virš Kauno senamiesčio.

Dėmesio vertas pasirodė ir pačioje senamiesčio širdyje įsikūręs viešbutis „Daugirdas“ – apjungiantis 400 metų laikotarpyje išsidėsčiusius įdomius istorinius sluoksnius su moderniais sprendimais – nevergaujantis vien tik praeičiai.

Už Karo muziejaus bokšto pasislėpęs Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus bibliotekos pastatas yra tiesiog puikus, tačiau toks „tylus“, kad mažai kas jį tepastebėjo.

„Kaunas City Hotel“ dėl stiklinio savo antstato vienu metu buvo tapęs bene nemėgstamiausiu pastatu Kaune, tačiau šiandien į jo atsiradimo istoriją galima pažvelgti kitomis akimis.

Visuomenės sveikatos fakultetas, kuris atsirado Lietuvos sveikatos mokslų universitetui susijungus su Veterinarijos akademija, yra pavyzdys, kaip drąsi šiuolaikinė architektūra gali iškilti tarpukariniame akademiniame komplekse.

Biurų pastatas „Pentacom“ iš sovietmečio laikų tekstilės dažymo gamyklos, kurią absoliuti dauguma būtų pasiryžusi sulyginti su žeme, virto kokybišku, moderniu pastatu.

Kaip sekasi rinkti medžiagą apie pastatus ekskursijoms?

Algimantas: Jeigu lankomės tarpukario modernizmo pastatuose, žinoma, daugiausia laiko praleidžiame tikruose ar virtualiuose archyvuose. Ten surenkame svarbiausius faktus, o kurdami maršrutą, išankstiniuose vizituose pasikalbame su pastato valdytojais. Kai pristingame medžiagos apie pastatus ar architektūrologinių vertinimų, vieninteliu išsigelbėjimu tampa susitikimai su pastatų architektais ir savininkais – taip nutiko ir „Metamorfozių“ ciklo metu. Dėkojame Jiems už pasitikėjimą „Ekskursu“ – ekskursijos tekstai ir pokalbiai audio formatu yra kaupiami ateities projektams.

Ar pastatų šeimininkai noriai atveria duris?

Algimantas: Atverti pastato duris – labai asmeniška, todėl natūralu, kad ne visiems šeimininkams tai priimtina. Kas padeda vesti derybas tokiais atvejais? Bendravimas gyvai ir „Ekskurso“ koncepcijos pristatymas: esame neformali organizacija, o mūsų ekskursijos – atviros visuomenei. „Ekskurso“ lankytojai – inteligentiški miestiečiai, besidomintys savo miesto istorija, jo kultūriniais sluoksniais. Taip pat svarbu pabrėžti, kad stengiamės išlaikyti ciklų temą, sąryšį tarp skirtingų objektų, kitaip tariant, „Ekskursas“ kryptingai renkasi, kurių pastatų duris norėtų atverti.

Kaip 2015 metais susikūrė „Ekskursas“?

Algimantas: Neužpildyta veiklos niša, augančios naujos galimybės Kaune, tais pačiais metais pirmąkart Vilniuje įvykęs „Open House Vilnius“ atviros architektūros savaitgalis – tokie ingredientai sudarė prielaidas atsirasti „Ekskursui“. O jeigu rimtai – sėdint kavinėje su penkiais ar šešiais bičiuliais, pradėjome svajoti, koks būtų vaizdas užlipus į patį aukščiausią pastatą Kaune – Prisikėlimo bažnyčią. Šios svajonės vis dar siekiame.

Svarbu paminėti, kad 2015 m. pavasarį Kaunui suteiktas Europos paveldo ženklas – virš 40 įvertintų pastatų. Buvome grupė architektūrologų (anksčiau siaurai vadintų paveldosaugos specialistų), architektų, istorikų, menotyrininkų, kuriuos traukė pamatyti, „pačiupinėti“ tarpukario modernizmo pastatus iš vidaus. Taip ir leidomės į nuotykį. Taip gimsta geriausios idėjos.

Kiek gidų sudaro jūsų komandą?

Algimantas: „Ekskurso“ komandoje yra nuolatinė 8–12 aktyvių žmonių grupė, tačiau ji šiek tiek keičiasi kiekvieną sezoną. Prisijungia moksleiviai, esami ir buvę studentai ar tiesiog norintys prasiblaškyti nuo kasdienio darbo – „Ekskursas“ yra atviras visiems. Jeigu skaičiuotume visus kadaise buvusius ir esamus komandos gidus, iš jų susidarytų 30–40 žmonių būrys.

Kuri ekskursija jums asmeniškai buvo įsimintiniausia ir kodėl?

Algimantas: Mano vienas įsimintiniausių kurtų ekskursų buvo Lietuvos sporto universiteto pagrindiniuose rūmuose. Čia užkoduota architektūros ir žmogaus kūno paralelė iki šiol mane pribloškia: kaip tarpukariu buvo formuojama ir kuriama nauja modernizmo architektūra, kaip šiame pastate pradėti ruošti kūno kultūros mokytojai, sportininkai. Paralelė nuo Antikos laikų iki Bauhaus mokyklos sukūrimo Vokietijoje labai graži. O krepšinio sporto salės lubos apskritai yra vienas iš atminties iškylančių ryškių modernizmo ženklų.

Eglė: Labiausiai įsiminė teminis ekskursas apie Vytauto Landsbergio-Žemkalnio architektūrą Kaune – jį su keliais komandos bičiuliais kūrėme minėtojo architekto darbų archyvui skirtos parodos atidarymo proga. V. Landsbergis-Žemkalnis – savitą architektūrinį Kauno veidą formavusi asmenybė. Buvo įdomu sukurti maršrutą, kurio metu galėtume atskleisti, kaip brendo ir kito kūrėjo profesinis braižas, kaip augo architekto asmenybė.

Kuris pastatas yra jūsų favoritas?

Algimantas: Mano mėgstamiausias pastatas būtų bendrąja prasme daugiabutis tarpukario namas – tai architektų išradingumas, kaip žaidžiant tuo metu vyraujančiomis modernizmo formomis sukurti praktiškus, šviesius ir prabangius savo tūriu asmenybių namus. Jų yra tiek daug skirtingų tipų ir variacijų, kad nepavargdamas kuriu pasivaikščiojimo maršrutus Kaune ir jais grožiuosi.

Eglė: Visgi mylimiausiu pastatu išlikos architekto Stasio Kudoko asmeninė vila: žavu stebėti ir patyrinėti, kaip moderniai šis architektas gebėjo interpretuoti klasiką, su kokia didele aistra ir atsidėjimu, būdamas kruopščiu estetu, kūrė kiekvieną eksterjero ir interjero detalę (laiptus, tautines vartelių puošmenas, renesansiškąjį kiemelį), kaip lietuviškajam tarpukario Žaliakalniui gebėjo įpūsti itališkosios dvasios. Didelę pridėtinę vertę šiam pastatui kuria ir viloje esantis tarpukarinis butas, dabartinių jo savininkų įrengtas Art deco stiliumi.

Ar jau turite planų kitam sezonui? Kas bus po „Metamorfozių“?

Algimantas: Ketiname ruoštis kitų metų Liepos 6-osios ekskursijų festivaliui, o pavasario ciklo tema dar nėra žinoma. Ji priklausys nuo aplinkybių ir, galbūt, naujų žmonių, atnešiančių į „Ekskursą“ „šviežių“ idėjų.