Kalba gyventojai

Evelina Šimkutė: Šilainiuose tikrai yra dar ką atrasti

Evelina Šimkutė. Fotografas: A. Bulota.
Evelina Šimkutė. Fotografas: A. Bulota.

Evelina Šimkutė – aktyvi šilainiškė, projekto „Šilainiai project“ idėjos autorė – myli savo gimtąjį rajoną. Tuo ji įsitikino dar gyvendama Londone. Svetimame mieste menininkė nepamiršo savo gimtinės, nuolat galvojo apie Šilainius ir dabar, grįžusi namo, džiaugiasi, galėdama įpūsti naujų vėjų į Šilainių gyvenimą.

Iškeitėte patogų gyvenimą Londone į gimtąjį Kauno rajoną – Šilainius. Atsisakėte nuolatinio gerai apmokamo darbo. Ar šiandien nesigailite šio sprendimo?

Ne, tikrai ne.

Kas paskatino grįžti į Šilainius? 

Kūryba, projektai. Kaip menininkė ir kūrėja dažnai mintimis ir darbais grįždavau į Šilainius. Jie niekada nepaliko manęs. Galvojau, kad turiu daryti projektą dabar arba niekada.

Kur ir kaip gimė idėja organizuoti „Šilainiai project“?

Idėja gimė Londone. Dar 5 metus rimtai svarsčiau ir dvejojau, ar turėčiau pradėti šį projektą. Tai labai neįprastas dalykas Šilainiuose. Menininkai apsistoja pas gyventojus šeimose ir kuria darbus viešoje erdvėje. Kaip reaguos kaimynai? Ar tokia praktika yra gera? Konsultavausi su dėstytojais ir kitais kūrėjais. Kai priėmiau sprendimą, kad reikia imtis šio projekto, dar pusę metų jam ruošiausi.

Ar Londone vyksta kažkas panašaus?

Londone yra bendruomenės centrai, kurie įtraukia įvairaus amžiaus gyventojus, jie užsiima bendra kūryba.

Kokį įspūdį Šilainiai palieka svečiams iš užsienio?

Jiems tai visiškai nežinoma erdvė. Dažnai menininkai net nėra buvę Rytų Europoje ir pirmą kartą atvažiuoja į Lietuvą. Iš pradžių, jiems ši vieta atrodo atšiauri, bet, pabuvę porą dienų, jie pamato, kad Šilainiuose yra labai žalia (nes dažniausiai atvažiuoja vasarą), labai jauki, nes yra pakankamai tylu, tvyro tokia ramybė.

Žiūrint į Šilainius iš nuotraukų atrodo, kad čia bus labai triukšminga, nes daug žmonių, daug judėjimo. Tačiau pabuvus vidiniuose kiemuose, kur mes turime aikšteles krepšinio, tai tokia ramybė tvyro ir tai nustebina žmones.

Organizuojate ekskursijas po Šilainius. Kokias vietas rodote čia atvykusiems žmonėms?

Rodau tokias vietas, kurios man svarbios, arba apie kurias sužinojau labai įdomių istorijų. Pradedame dažniausiai nuo skulptorės Virginijos Babušytės-Venckūnienės skulptūros „Versmė“, vietinių vadinamos drambliu, esančios Šarkuvos gatvėje, tarp Grušo ir Basanavičiaus mokyklų. Tai yra vienas iš keturių viešo meno pavyzdžių Šilainiuose. Taip pat žiūrime į elektrines transformatorines, kurios yra šalia. Čia yra žinomo Lietuvos gatvės menininko Tado Šimkaus vienas pirmųjų darbų, kurį jis atliko Šilainių mokykloje, dar būdamas paauglys. Dar apžiūrime Tado Vosyliaus darbą „Tinklas“ ketvirtuose Šilainiuose. Pasivaikštome po Linkuvos dvaro teritoriją, kur daugelį pribloškia skulptūros. Pavyzdžiui, Kristaus Karaliaus skulptūra. Įdomu tai, kad prie jo dirbo viena vienuolė – sesuo Leonarda. Maršrutą pabaigiame panoraminiu Šilainių vaizdu. Čia tikrai yra dar ką atrasti!

Kokia Šilainių vieta Jums yra mieliausia?

Pirmuose Šilainiuose atsiveria nuostabus panoraminis vaizdas nuo Rasytės gatvės šlaito.

Ko, Jūsų nuomone, šiandien trūksta Šilainiams?

Manyčiau mums, patiems gyventojams, reiktų truputėlį aktyviau dalyvauti savo aplinkos kūrime. Kartu pagalvotume apie viešas erdves, kurių aplink mus yra labai daug, ir kaip jas galima įdomiai ir kūrybiškai panaudoti, kad ir kaimynams, ir bendruomenei būtų malonu išeiti į kiemą. Žalios Šilainių erdvės truputėlį „prašosi“ daugiau priežiūros ir meilės.

Kokius Šilainius įsivaizduojate ateityje? Ar turite konkrečių planų, ką dar norite čia nuveikti?

Norėčiau pasidalinti savo svajone, kurios bandau siekti. Kadangi Šilainiai yra labai didelis rajonas, apie 50 tūkstančių gyventojų, bet vienintelė nekomercinė vieta susitikti yra tik biblioteka. Norėčiau tokios vietos, kur galėtume dalintis savo kūrybinėmis idėjomis, darbais. Norėčiau, kad Šilainiuose atsirastų bendruomenės laboratorija, kur galima būtų ateiti kiekvieną savaitę ir susitikti su kaimynais. Vilniuje yra nuostabių pavyzdžių: Antakalnyje veikianti „Miesto laboratorija“, Pilatėje – „Beepart“. Galbūt galėtume pasisemti idėjų iš vilniečių.

Galite pasidalinti geros kaimynystės receptu?

Pirmiausia, pradėkime sveikintis su savo kaimynu. Toks paprastas dalykas – pasakyti „Labas, kaimyne!“. Kartais mes net nežinome kaimynų vardų. Pasikalbėjus 5 minutes, laukiant lifto daugiabutyje, galima sužinoti daug įdomių dalykų: kuo tas kaimynas gyvenime užsiima? Koks jo hobis?

Ačiū už pokalbį!