Uncategorized

Kaimyno elgesys plonina gyventojų kišenes

Vieno Kauno daugiabučio namo kaimyno šėlionės nuolat kerta per visų gyventojų kišenes. Už tai, kad periodiškai niokoja laiptinę, gyventojai yra priversti kaskart solidariai dengti nuostolius savo lėšomis. Ar šiuo bei panašiu atveju gyventojus nuo neplanuotų išlaidų gelbėtų viso daugiabučio namo draudimas?

Vieno V. Putvinskio g. daugiabučio namo gyventojai jau ne kartą yra nemaloniai nustebinami kaimyno šėlionių. Pastarasis, be jokios priežasties nuolat gadina bendrojo naudojimo patalpas: daužo stiklus, sulaužo duris ir pan. Nors nuostoliai nėra milžiniški, tačiau kaimynai skundžiasi, kad jiems pabodo dėl kaimyno veiksmų nuolat mokėti pinigus už remontus. Sutramdyti kaimyno nepavyksta, tačiau pasirodo, jei gyventojai būtų apdraudę bendrąją nuosavybę, jiems nebūtų reikėję papildomai mokėti už piktadario išdaigas.

Lietuvoje jau tampa įprasta drausti savo butus. Skaičiuojama, kad tokį draudimą turi apie 30 proc. šalies gyventojų. Tačiau viso daugiabučio namo, o tiksliau – bendrosios nuosavybės draudimas, kol kas daugeliui yra net negirdėtas. O būtent toks draudimo polisas būtų išgelbėjęs minėto daugiabučio namo savininkų pinigus.

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis sako, kad nelaimingi atsitikimai, susiję su daugiabučių bendrojo naudojimo konstrukcijomis bei patalpomis, ir dėl to atsirandantys dažnai nepakeliami finansiniai kaštai gyventojams yra aktuali šiandienos problema.

„Bendrojo naudojimo objektų draudimas yra efektyvi ir kitose valstybėse plačiai naudojama priemonė. Tiesa, vienose šalyse jis puikiai veikia dėl gyventojų sąmoningumo, o kitose – yra privalomas. Lietuvoje taip pat galimas ne vienas šios problemos sprendimo būdas. Vienas jų – gyventojų švietimas apie kylančias rizikas, jų atsakomybes bei pareigas, o taip pat apie draudimą kaip gyventojų interesų apsaugos priemonę“, – teigė A. Romanovskis.

Bendrosios nuosavybės draudimas yra siūlomas individualiai įvertinus draudžiamą objektą, kuris turėtų būti ne senesnis nei draudimo bendrovės nurodytas amžius arba renovuotas, taip pat įvertinat jo būklę ir kitus veiksnius. A.Romanovskio teigimu, bendras turtas draudžiamas nuo tokių rizikų kaip piktavališkas pastato sugadinimas, vagystės, vandens ir ugnies žalos, stichinės nelaimės.

Prieš kelis dešimtmečius privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje taip pat buvo vertinamas skeptiškai. Šiandien apie tai, ar būtina drausti transporto prieemones, net nekyla diskusijų. Kalbant apie daugiabučių namų bendrosios nuosavybės draudimą, regis, tik laiko klausimas, kada jis taps neatsiejama pastato ir jo šeimininkų apsaugos priemone.

Beje, dalis Europos valstybių daugiabučiams jau taiko privalomąjį draudimą. Toks reguliavimas galioja kaimyninėje Estijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje. A. Romanovskis pažymi, kad Lietuvoje įstatyminės bazės dėl privalomojo daugiabučių bendrųjų konstrukcijų ir patalpų draudimo kūrimas irgi yra viena iš diskutuotinų alternatyvų problemai spręsti. Tiesa, kol kas šiuo klausimu rimtesnių diskusijų negirdėti.