Kalba ekspertai

Karantino metu ženkliai krito degalų suvartojimas

Prasidėjus Covid-19 pandemijai ir daugeliui šalių įvedus griežtus kasdienio gyvenimo apribojimus, siekiant suvaldyti viruso plitimą, pastebimi nemenki pokyčiai. Pastarieji mėnesiai koregavo ne tik kasdienį žmonių gyvenimą, bet ir vartojimo įpročius, kurių padariniai jaučiami jau dabar. „Kalba Kaunas“ kalbasi su specialistais, kuriose srityse jaučiami didžiausi pokyčiai.

Anot „Circle K“ atstovės Linos Katinės, karantinas ir ribojimai jo metu, turėjo ypač stiprų poveikį degalų pardavimams.

„Analizuojant degalų, degalinėse pardavimus karantino periodu, galima aiškiai atpažinti koreliaciją su karantino ribojimų stiprumu. Kuo ribojimai buvo stipresni, tuo žmonių judėjimo ir kelionių apimtys mažesnės. Pardavimų apimčių sumažėjimas svyravo ir labiausiai ribojamu periodu, Vilniuje buvo kritęs kone dvigubai. Tiesa lyginant išskirtinai Vilniaus regiono ir visos Lietuvos pardavimų apimtis su tuo pačiu periodu praėjusiais metais, Vilniaus regionas buvo paveiktas stipriau, tačiau bendros tendencijos panašios“, – sako L. Katinė.

Tiesa, dėl pasaulinių įvykių naftos rinkoje, ryškiai pastebimas degalų kainų mažėjimas. Domimės, ar šis svarbus pokytis paveikė vairuotojų įpročius?

„Lyginant pastarąsias savaites su praėjusių metų tais pačiais laikotarpiais, matyti, kad litro vidutinės degalų kainos vidutiniškai mažesnės apie 20-22%. Ne paslaptis, kad yra pirkėjų, kurie perka ne litrų skaičių, o už pasirinktą pinigų sumą, tad vidutinis pirkimo dydis esant tokioms aplinkybėms išauga, bet bendrai didesnio vartojimo neskatina, tiesiog sumažina apsilankymų degalinėse dažnumą, nes klientai už įprastą pinigų sumą, kurią skiria degalams įsipila didesnį kiekį, tad jo pakanka ilgesniam laikui“, – aiškina „Circle K“ atstovė.

Aplinkos apsaugos agentūros specialistai teigia, kad Lietuvoje prasidėjus karantinui, įvedus griežtus apribojimus ir sulėtėjus gyvenimui, miestuose stebimas oro taršos sumažėjimas.

Tai, kad fiksuojama pagerėjusi oro kokybė galėtų būti sumažėjusi žmonių vartojimo bei vairuotojų įpročių kaitos pasekmė, patvirtina ir specialistai.

„Remiantis 8-ių karantino savaičių (kovo 16 – gegužės 10 d. laikotarpio) oro kokybės tyrimų duomenimis ir palyginus juos su to paties laikotarpio 2019 m. duomenimis, galima teigti, kad sumažėję transporto srautai, pramonės gamybos apimtys leido šalies gyventojams kvėpuoti švaresniu oru“, – sako oro kokybės specialistai.

„Duomenys rodo, kad didžiausias kietųjų dalelių KD10 ir azoto dioksido NO2 koncentracijos kritimas pastebimas transporto įtaką oro kokybei atspindinčiose oro kokybės tyrimų stotyse (Vilniuje Žirmūnuose, Kaune, Petrašiūnuose, Klaipėdoje Šilutės pl., Šiauliuose). Tačiau ir kitose didžiųjų miestų vietose bei pramonės centruose Kėdainiuose, Jonavoje, Mažeikiuose oro užterštumas kietosiomis dalelėmis ir azoto dioksidu per pastarąsias 8 savaites yra mažesnis lyginant su tuo pačiu periodu 2019 m.“, – teigia specialistai ir priduria, kad oro kokybės rodikliai žymiai pagerėjo tose miestų vietose, kur paprastai yra intensyvus eismas.

Nors ir pastarųjų mėnesių padėtis lėmė sumažėjusį gyventojų vartojimą bei teigiamas šio pokyčio pasekmes, sušvelnėję ribojimai įpročius sparčiai gražina į senas vėžes.

Pasak L. Katinės, nors karantino metu žmonės mažiau keliavo ir mažiau pirko,  pastarąjį mėnesį jaučiama, kad vartotojai pamažu grįžta. Žmonės po karantino išsiilgę kelionių taip pat vasara ir geras oras skatina mus visus keliauti daugiau. Tad iškyla klausimas, kiek prireiks laiko iki kol užterštumo rodikliai sugrįš į prieš karantininį laikotarpį.