Naudinga žinoti

Kauno senamiesčio grožybės

Į rytus nuo Nemuno ir Nėries santakos įsikūręs Kauno miesto senamiestis, apimantis 144 ha plotą. Jame gausu barokinių, gotikinių bei renesansinių pastatų, menančių įvairius istorinius laikotarpius. „Kalba Kaunas“ redakcija išrinko vienus įstabiausių senamiesčio objektų, kuriuos privalu pamatyti.

Vytauto Didžiojo bažnyčia

Ši bažnyčia, pastatyta dar 1400 metais, yra seniausia Kauno mieste ir vienintelė gotikinio stiliaus bažnyčia Lietuvoje, turinti kryžiaus formos planą. Tikrasis jos pavadinimas – Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, o pastarąjį ir daugumos naudojamą Vytauto Didžiojo pavadinimą gavo dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto iniciatyvos ją pastatyti.

Įstabų pastatą galite atrasti Nemuno upės dešiniajame krante, prie Vytauto Didžiojo tilto.

Perkūno namas

Šalia Vytauto Didžiojo bažnyčios įsikūręs Perkūno namas, pastatytas XV amžiaus antroje pusėje. Legenda byloja, kad tokį pavadinimą namas gavo dėl jame rastos Dievo Perkūno statulėlės. Tikroji pastato paskirtis nėra žinoma, tačiau radiniai parodo, kad tai buvo prekybinė būstinė.

1843 metais, kai Kauno miestas tapo gubernijos centru, Perkūno name įkurtas teatras, o kiek vėliau – pravoslavų dvasininkų butai. Po pirmojo pasaulinio karo pastatas priklausė jėzuitams, kurie įrengė mokyklos klases.

Nuo 1991 metų Perkūno namas priklauso Jėzuitų gimnazijai. Jame yra Adomo Mickevičiaus kūrybos ir gyvenimo ekspozicija, dailės parodų ir koncertų salė, taip pat vyksta įvairios teatralizuotos ekskursijos. 2008 metais vasario 13 dieną Perkūno namui suteiktas kultūros paminklo statusas.

Kauno rotušė

Kauno rotušė pradėta statyti 1542 metais. Manyta, kad iš pradžių ji buvo vieno aukšto. XVI amžiaus antroje pusėje pastatytas antras aukštas. Pirmame aukšte buvo įrengtos patalpos prekybai ir kalėjimo sargybai, o antrame – kanceliarijai, iždui, teismui, magistratui ir archyvui. Bokšte esančiuose rūsiuose įsteigti kalėjimai, o kituose rūsiuose – vietos prekėms laikyti. Nuo 1974 metų pirmasis ir antrasis aukštai pritaikyti Santuokų rūmams, o rūsiai – Keramikos muziejui.

2003 metų rudenį Kauno rotušė įrašyta į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą, o 2005 metų gruodį pabaigti pastato restauracijos darbai. Bokšto aukštis siekia 53 metrus, o pats statinys iš gotikinio tapo barokinio ir klasicistinio stiliaus objektu.

Kauno rotušę atrasite netoli Nemuno ir Neries upių santakos. Joje vyksta santuokos, pasirašomos sutartys, priimami garbingi miesto svečiai bei vyksta oficialūs renginiai. Įdomu ir tai, jog čia saugoma ir miesto garbės svečių knyga, kurioje savo linkėjimus parašę kardinolai, Europos miestų merai, karaliai ir karalienės, kunigaikščiai ir prezidentai.

Kauno pilis

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Kauno pilis paminėta 1361 metais. Ji yra seniausia mūrinė pilis visoje Lietuvoje. Anuomet pilyje dažnai apsistodavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, o po jo mirties čia buvo Kauno seniūno rezidencija bei administracinės įstaigos.

Ilgai pilyje veikė Kauno regiono turizmo centras, o 2002 metų sausį Kauno pilies liekanos įtrauktos į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. 2009–2010 metais statinys rekonstruotas, uždengtas čerpių stogas, atkurti geriausiai išlikę pietrytinio bokšto fragmentai, pastatyti du papildomi aukštai ir naujas medinis tiltas bei suformuoti šlaitai vakarinėje ir šiaurinėje dalyse. Dabar pilis atstatyta tik dalinai ir joje yra Kauno miesto muziejaus skyrius.