Naudinga žinoti Šiandien rajone

Ko nori darbdaviai ir darbuotojai?

Darbo rinkoje jau ima ryškėti pirmieji karantino švelninimo rezultatai – į darbo vietas grįžta darbuotojai, mažėja į prastovas išleistų asmenų skaičius. Nors nedarbo rodiklis išlieka aukštas, darbuotojų į darbą priimama vis daugiau. Klausiame specialistų, kokių darbuotojų ieško darbdaviai bei ko tikisi ieškantys darbo?

Pasak „Delta Managament Solutions“ personalo atrankų skyriaus vadovės Aurelijos Utarienės, karantino įtaka ir baimė dėl antrosios bangos vis dar jaučiama – įmonės yra atsargios ir neskuba didinti savo personalo tokiais tempais, kurie buvo įprasti iki karantino. Pašnekovė pripažįsta, kad didėjantis nedarbas pakoregavo derybines galias. Šiuo laikotarpiu didesnį pranašumą įgyja ne darbuotojai, bet darbdaviai. Laisvų darbuotojų kai kuriose srityse ypač padaugėjo, tad darbdaviai turi didesnes galimybes rinktis bei derėtis dėl sąlygų.

Konkurencija išlieka

Dažnai galime išgirsti, kad surasti kvalifikuotą savo srities profesionalą nėra taip paprasta. Net ir šiuo metu įmonės konkuruoja dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

„Nors karantinas padarė tam tikrą įtaką, bet aukštos kvalifikacijos darbuotojų vis dar trūksta, tad konkurencija išlieka. Tie, kurie prarado darbą, lengviau leidžiasi į diskusiją atlygio klausimu, tačiau tie, kurie dabar dirba – yra linkę laikytis aukštų atlygio lūkesčių“, – teigia A. Utarienė.

Kas lemia pranašumą?

Pasak A. Utarienės, reikalavimams, kurie yra keliami darbuotojams, karantinas pernelyg didelės įtakos neturėjo. Lygiai kaip ir prieš karantiną, taip ir dabar, įmonė ypač didelę svarbą teikia išsilavinimui bei specialistų kvalifikacijai.

Remiantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta šalies gyventojų apklausa, užsienio kalbų mokėjimas ir skaitmeninių technologijų įgūdžiai karantino paveiktoje darbo rinkoje tapo dar aktualesni. Duomenys rodo, kad šalies gyventojai užsienio kalbų mokėjimą išskiria kaip svarbų profesinį pranašumą (59 proc. respondentų). Antroje vietoje atsiduria skaitmeninių technologijų įgūdžiai (50 proc. apklaustųjų), trečiojoje – lankstumas ir gebėjimas išmokti naujų dalykų (43 proc.). Įdomu, kad pastarojo įgūdžio nesureikšmina respondentai patenkantys į 18-25 metų grupę, o 25-55 metų respondentai jį laiko sąrašo viršuje.

Nuotolinis darbas išliks

Pastarieji mėnesiai tik patvirtino, kad darbuotojų gebėjimas prisitaikyti bei lankstumas krizinėse situacijos yra ypač svarbus, lygiai kaip ir kompiuterinis raštingumas. Darbuotojai šiuos pranašumus įrodė sklandžiai organizuodami savo darbą iš namų.

„Darbdaviai tapo lankstesni šiuo klausimu. Iki karantino buvo jaučiamas daug konservatyvesnis požiūris į nuotolinį darbą, nepasitikėjimas darbuotoju. Karantino metu visi buvo priversti persiorganizuoti bei rasti būdus kaip tą padaryti. Visgi, rezultatai džiugina – darbuotojų darbo kokybė dėl to nenukenčia. Turime žinių, kad kai kurie darbdaviai, net ir pasibaigus karantinui, ir toliau taiko lankstesnes nuotolinio darbo sąlygas“, – aiškina A. Utarienė.

Ieškančiųjų darbo lūkesčiai

Be abejonės, skirtingų profesijų darbuotojų kriterijai renkantis darbdavį skiriasi. Tačiau remdamasi darbo praktika, A. Utarienė išskiria tris pagrindinius lūkesčius, kurių tikisi būsimasis darbuotojas.

Pirmoje vietoje tikimasi įdomaus darbo, kuriame būtų sudaromos palankios sąlygos mokytis ir augti. Antroje – gero finansinio atlygio ir skaidrios bonusinės sistemos (jeigu tokia yra) bei trečioje – geros įmonės reputacijos bei sveikos įmonės kultūros.

Iššūkių metas

Pasak specialistų, karantino laikotarpis kiekvieną darbuotoją paveikė skirtingai – dalis darbuotojų tapo labiau prisirišę prie savo darbdavio tikėdamiesi, kad už lojalumą jų darbo vieta bus išsaugoma, o kita dalis kaip tik lengviau leidžiasi į kalbas apie naujas karjeros galimybes. Visgi, darbuotojų elgsenos pokyčiai tapo aiškiai matomi.

„Daugelis darbuotojų pajautė atlygio sumažėjimą, turėjo prastovas arba buvo apribota galimybė keliauti ir dirbti, todėl šiuo laikotarpiu daugelis yra labiau susitelkę ir dirba efektyviau“, – sako A. Utarienė.

Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė patvirtina, kad krizės metu darbdaviams palengvėjo, kadangi daugelis darbuotojų ėmė labiau vertinti darbą.

„Karantino pradžioje dauguma organizacijų minėjo, kad labai stipriai išaugo darbuotojų sutelktumas, komandos susivienijo siekdamos įrodyti, kad nuotoliniu būdu jos taip pat gali efektyviai dirbti“, – teigia pašnekovė.