Mano rajonas Šiandien rajone

Miesto panorama nuo piliakalnių viršūnės

Nuotr. Kaunas IN

Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie tūkstantį piliakalnių. Dalis jų stūkso Kauno mieste ir aplink jį. Neretai pasiekus stačią piliakalnio viršūnę atsiveria įspūdingas vaizdas, o ne vienas mėgstantis romantiką, užklysta pasigrožėti saulėtekiu ar saulėlydžiu.

Vieškūnų piliakalnis

Palemone esantis Vieškūnų piliakalnis, dar vadinamas Amalių piliakalniu ar Šuneliškių kalnu, atrastas tik 1992 m. Greičiausiai būtent dėl to, kad ilgai buvo nežinomas, tai vienas geriausiai išsilaikiusių piliakalnių Lietuvoje. Jis datuojamas XIV a. antrąja puse. Vienoje iš legendų apie šį piliakalnį teigiama, kad čia sau gyvybę atėmė dvarininko duktė. Tikima, kad čia vaidenasi, girdimas šunų lojimas. Todėl ir Šuneliškės.

Visais metų laikais nuo piliakalnio atsiveria puikus vaizdas į marias, smėlio šlaitus ir Lietuvos baroko perlą – Pažaislio vienuolyną.

Aukštųjų Šančių piliakalnis

Visai netoli Kauno miesto centro esančiuose Aukštuosiuose Šančiuose slepiasi piliakalnis, žinomas ne tik Šančių piliakalnio, bet ir Aukštapilio vardu. Jį gaubiantis Nemuno dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje esantis Aukštųjų Šančių ąžuolynas yra mažesnioji išlikusi Kauną supusios ąžuolų girios dalis. Kaip ir daugelį kitų Kauno ir Lietuvos piliakalnių, šį gaubia legendos. Viena jų teigia, kad ant kalno vaidenasi. Kai kas čia yra matęs baltus arklius.

Jiesios piliakalnis

Napoleono kalnu vadinamas Jiesios arba Pajiesio piliakalnis yra kairiajame Nemuno krante, Jiesios ir Nemuno santakoje, prie Piliakalnio gatvės, tarp Panemunės ir geležinkelio tiltų. Status, lapuočiais apaugęs piliakalnis – natūrali 63,6 m aukščio kalva. Rudenį, žiemą ir pavasarį, kai medžiai dar smarkiai nesulapoję, nuo piliakalnio atsiveria nuostabi Kauno panorama. Manoma, kad nuo šios kalvos 1812 m. birželį tris dienas ir tris naktis Prancūzijos kariuomenės persikėlimą per Nemuną stebėjo imperatorius Napoleonas. Būtent todėl piliakalnis ir vadinamas Napoleono kalnu.

Veršvų piliakalnis

Vilijampolėje, Nemuno dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, esantis Veršvų, arba Lampėdžių, piliakalnis datuojamas I tūkstm.–XIV a. Archeologų teigimu, čia XIII–XIV a. stovėjusi medinė pilis, kuri buvo sunaikinta kovų su kryžiuočiais metu. Taigi šis piliakalnis svarbus kalbant ir apie Lietuvos valstybės gyvavimo pradžią. Prie piliakalnio tvarkymo ir aktualizavimo daug prisideda vietinė Veršvų bendruomenė. Čia nuolat rengiamos bendruomenės, valstybinės ir tradicinės baltų šventės, į kurias visuomet kviečiami ir miestiečiai bei Kauno svečiai.

Eigulių piliakalnis

1379 m. Vygando Marburgiečio kronikose rašoma, kad kryžiuočių ordino maršalas Gotfrydas iš Lindeno, niokodamas Lietuvą, „nusileido pagal Nerį ligi Eigulių“. Tai pirmasis šio vietovardžio paminėjimas. Šiandien Eiguliai – Kauno miesto mikrorajonas, o XIV a. istoriją primena čia besislepiantis piliakalnis. Neries kairiajame krante, netoli dabartinių Eigulių kapinių esantis piliakalnis pasiekiamas iš Jonavos gatvės, pasukus į siaurą Kamajų gatvelę, suradus nedidelį praėjimą bei palypėjus betoniniais laipteliais. Manoma, kad tai šiame piliakalnyje stovėjo Eigulių (Egollen) pilis. Ji kryžiuočių sudeginta 1382 m. birželio 30 d. Yra manančiųjų, kad prie atstatytos Eigulių pilies Vytautas 1390 m. sumušė Skirgailą.

Piepalių piliakalnis

Legendos pasakoja, kad piliakalnį švedai supylė kepurėmis – kai kurios istorijų variacijos, tiesa, mini Napoleono laikus. Dar viena legenda – apie du brolius, čia radusius lobį, tačiau susiginčijusius, kuris turėtų atvaryti arklius lobiui išsivežti. Vienas brolių nusikeikė: „Kad jie skradžiai žemėn nueitų“, tad skrynia su lobiu nugarmėjo į Nevėžį. Ant šio, kaip ir daugelio kitų Kauno rajono piliakalnių, kurių čia – 23, kasmet minimos įvairios baltiškos ir krikščioniškos bei valstybinės šventės.

Ringovės piliakalnis

Keliaudami panemuniais iš Kauno į Jurbarką, apie 5 km nuo Vilkijos galite aplankyti Pilike ar Linksmuoju kalnu dar vadinamą Ringovės piliakalnį. Apie Ringovės piliakalnį sklando ne viena legenda. Pavyzdžiui, pasakojama, kad kadaise su visu vežimu į netoli esantį Šventupį įvirto kunigas. Tiesa, upelis tik po šio įvykio „pakrikštytas“ tokiu vardu, o jo vandenys, teigiama, vartoti ir kaip vaistai. Taip pat rašoma, kad apie 1364 m. piliakalnyje buvo mėginama statyti didžiulę medinę Ringės pilį – vieną iš Nemuno gynybinės linijos grandžių.

 

Parengta remiantis Kaunas In informacija