Kalba ekspertai

Nelaimės daugiabučiuose: kaip išvengti didelių nuostolių?

Atvejų, kai sugadinamas daugiabučių bendrasis turtas, ir už žalos likvidavimą turi mokėti visi daugiabučio namo bendraturčiai kelia nieko dėtų gyventojų nepasitenkinimą. Suprantama – žmonės nenori mokėti pinigų už kitų asmenų ar gamtos padarytą žalą.

Daugiabučių gyventojai nėra apsaugoti nuo pavojų, kuriuos jų bendram turtui sukelia piktavaliai, gamtos stichijos ar neatsargūs kaimynai. Sulaužytos lauko durys, išdaužti laiptinės langai, sugadinta lifto kabina ar nuo sprogimo nugriuvę fasado elementai – tai žalos, už kurias tenka solidariai mokėti visiems namo bendraturčiams. Ar įvykus panašioms nelaimėms įmanoma apsaugoti savo piniginę?

Daugiabučių namų bendroji nuosavybė – tai visas turtas, kuris lygiomis dalimis, proporcingai pagal turimą būsto plotą, priklauso visiems namo savininkams. Tai – sienos, stogas, fasadas, pašto dėžutės, laiptinės langai bei durys, vamzdynai ir kitas panašus turtas. Kai jis sugadinamas piktavališkai, dėl stichijos ar netyčios, piniginę tenka atverti visiems gyventojams. Neretai – ir labai plačiai.

Sprogdino vienas, mokės visi

Prieš keletą savaičių viename Vilniaus daugiabutyje gyvenantis asocialus asmuo, preliminariais tyrimo duomenimis, tyčia atsuko dujas ir sukėlė sprogimą savo bute. Nors aukų buvo išvengta, tačiau sprogimo banga apgadino bendrąsias namo konstrukcijas. Jų remontas pareikalaus tūkstančių eurų, o išlaidas dengs visi daugiabučio bendraturčiai. Nemalonu, skausminga, taip tokia realybė. Mat išieškoti žalą iš asocialaus asmens vargu, ar bus įmanoma.

Tokių ir panašių atvejų, kai sugadinamas daugiabučių bendrasis turtas, pasitaiko nuolat ir tai kelia nieko dėtų gyventojų nepasitenkinimą. Suprantama – žmonės nenori mokėti pinigų už kitų asmenų ar gamtos padarytą žalą.

Ar įmanoma to išvengti ir kaip su tokiais iššūkiais kovoja kitos Europos valstybės?

Išvengti nuostolių padėtų draudimas

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis sako, kad nelaimingi atsitikimai, susiję su daugiabučių bendrojo naudojimo konstrukcijomis bei patalpomis, ir dėl to atsirandantys dažnai nepakeliami finansiniai kaštai gyventojams yra aktuali šiandienos problema. Ir nors savo privačius būstus draudžia apie 30 proc. šalies gyventojų, apie bendrosios nuosavybės draudimą lietuviai susimąsto tik tada, kai įvyksta brangi nelaimė.

„Bendrojo naudojimo objektų draudimas yra efektyvi ir kitose valstybėse plačiai naudojama priemonė. Tiesa, vienose šalyse jis puikiai veikia dėl gyventojų sąmoningumo, o kitose – yra privalomas. Lietuvoje taip pat galimas ne vienas šios problemos sprendimo būdas. Vienas jų – gyventojų švietimas apie kylančias rizikas, jų atsakomybes bei pareigas, o taip pat apie draudimą kaip gyventojų interesų apsaugos priemonę. Tokiu atveju didėjantis daugiabučių išdraustumas, kuris, pavyzdžiui, Skandinavijoje siekia apie 90 proc., ženkliai prisidėtų prie problemos sprendimo“, – teigė A. Romanovskis.

Taigi jei Lietuvoje atsirastų poreikis arba prievolė drausti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus, įvykus nelaimingam atsitikimui, stichinei nelaimei ar tyčia sugadinus turtą, gyventojai išvengtų neplanuotų nuostolių. Vis dėlto, rinkos statistika rodo, kad savo turtą draudžia tik apie 30 proc. butų gyventojų, o bendrosios konstrukcijos ir patalpos beveik nėra draudžiamos.

Automobilius draudžiame, daugiabučių – ne

Šiandien draudimo bendrovės gali pasiūlyti apsaugą tiek bendrosioms daugiabučių konstrukcijoms, tiek bendrojo naudojimo patalpoms ir parkavimo aikštelėms bei inžinerinei įrangai. Toks draudimas yra siūlomas individualiai įvertinus draudžiamą objektą, kuris turėtų būti ne senesnis nei draudimo bendrovės nurodytas amžius arba renovuotas, taip pat įvertinat jo būklę ir kitus veiksnius. Bendras turtas draudžiamas nuo tokių rizikų kaip piktavališkas pastato sugadinimas, vagystės, vandens ir ugnies žalos, stichinės nelaimės”, – pabrėžė A. Romanovskis.

Dalis Europos valstybių daugiabučiams taiko privalomąjį draudimą – panašiai kaip Lietuvoje privalomasis transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas. Toks reguliavimas galioja kaimyninėje Estijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje. A. Romanovskis pažymi, kad Lietuvoje įstatyminės bazės dėl privalomojo daugiabučių bendrųjų konstrukcijų ir patalpų draudimo kūrimas irgi yra viena iš diskutuotinų alternatyvų problemai spręsti. Tiesa, kol kas šiuo klausimu rimtesnių diskusijų negirdėti.