Kalba gyventojai

Rytis Zemkauskas: Pereikite savo miestą pėsčiomis

Rytis Zemkauskas. „Kalba Kaunas“ redakcijos nuotr.
Rytis Zemkauskas. „Kalba Kaunas“ redakcijos nuotr.

Išgirdę jį kalbant, iškart atpažinsite – tai Rytis Zemkauskas. Žurnalistas, rašytojas, filmų garsintojas, daugeliui žinomas iš tokių televizinių projektų kaip „Pasivaikščiojimai“ ir „Snobo kinas“. „Aš užaugau žiūrėdamas į miestą iš septinto aukšto žemyn. Tas daugiabutis yra mano tėviškė“, – apie save pasakojo Rytis.

Įsivaizduokite, kad filmuojama laida „Pasivaikščiojimai“, bet laidos svečias esate jūs. Ką pakviestumėte pasivaikščioti ir kur nusivestumėte savo pašnekovą?

Sunku atsakyti, niekad apie tai nepagalvojau. Mes esam padarę su dukra, mano supratimu, labai gražų dalyką. Mes perėjom savo miestą skersai pėsčiomis: nuo vieno Kauno galo iki kito, nuo Alytaus krypties į Vilniaus kryptį. Per visą miestą perėjome 15 kilometrų. Ėjom kokias 8 valandas. Sustojom pas mano mamą, pavalgėm blynų ir toliau ėjom. Paskui pakartojom tą patį su jos klasiokais ir jų tėvais, tais, kurie norėjo. Dabar galiu sakyti, kad savo gimtąjį Kauną esu perėjęs pėsčiomis. Toks pasiūlymas visiems – pereikite savo miestą pėsčiomis, nesvarbu kokio dydžio jis būtų.

Visai kita miesto patirtis. Ar ne?

Taip, visai kita patirtis. Ir patarčiau architektams bei valdininkams šitą žygį įvykdyti – gal geriau pajaustų savo miesto ritmą. Juk eidamas tu pabūni su savimi šiek tiek.

Jūs daug laiko praleidžiate ir Kaune, ir Vilniuje. Kuriame mieste jaučiatės geriausiai? Kur norisi ilgiau pasibūti?

Kaunas man yra artimesnis. Aš mėgstu Vilnių, Klaipėdą. Mėgstu iš esmės visus Lietuvos miestus. Dar neradau Lietuvoje miesto, kur man būtų blogai. Visada grįžtu iš filmavimų kaip to miesto patriotas: ar tai būtų Šilalė, Šiauliai, Panevėžys ar Alytus. Mes esam daug geresni ir įdomesni negu kartais mums atrodo. Žmonės tvarkosi ir visi turi idėjų! Iš visų galime pasimokyti.

Mes stengiamės kiekvienoje „Mano kiemo“ laidoje pademonstruoti po kokią nors iniciatyvą, kaip galima žiūrėti į miestą. Pavyzdžiui, Utenoje kalbėjome apie apželdinimą: ką mes galime pasiekti atidarydami upes. Žmonės tada pradeda išeiti pasivaikščioti. Padarykim jiems takelius su apšvietimu, kad moterims ir vaikams būtų saugu vakare eiti. Taip plinta geras gyvenimo skonis.

Kokią idėją pasiūlytumėte Kaunui? Kokius pokyčius čia pastebite?

Kaunas šiandien savo idėją vykdo. Kaunas „prausiasi“ visais įmanomais būdais. Jis buvo labai stipriai „apneštas“ apnašomis, užmirštas ir užsimiršęs. Dabar „prausiasi“, tvarkosi ir tuoj bus pasiruošęs gyventi gerokai geriau. Aš labai tuo džiaugiuosi. Žinoma, tas nepraeis be ginčų: vieniems atrodys, kad blogai „nuprausė“, kitiems atrodys, kad per brangiai „nuprausė“. Bet vis tiek, tai bent jau vyksta.

Ir Kaune, ir Vilniuje, mano nuomone, reikia atidengti upes, būtiniausiai. Duokime priėjimą prie upių. Tiek Kaune, tiek Vilniuje. Einu Jasinskio gatve ir žiūriu – pastatytas suoliukas su vaizdu į Nerį… vienas! Kodėl tik vienas? Kodėl tokių ne 30? Pastatykit žmonėms, kad jie išeitų iš ofisų su savo sumuštiniu ir galėtų mėgautis vaizdu į upę. Pjaukim tuos medžius nuo tų pakrančių kuo greičiau!

Pakalbėkime apie kitą jūsų projektą – „Kaunas 2022“. Esate kultūros sostinės Mito platformos kuratorius.  Kas yra „Mitinis Kauno žvėris“?  

Aš siūlau bendruomenei sugalvoti, kas jis yra. Jis yra kuriamas ir tuoj pasirodys, tai vienas iš „Kaunas 2022“ projektų.

Tas mitas yra labai daugiasluoksnis. Tai gali būti slibinas, kurį vaikai galės nupiešti. Tai gali būti graži istorija apie miestą ir jo kontraktą su žvėrimi, miesto sargu, kuriam laikas nuo laiko tenka kažką paaukoti. Jis savo buvimu kaip pirmas miesto gyventojas, ir tas, kuris bus paskutinis, suriša visas labai prieštaringas epochas ir įvykius, kuriuos išgyveno šitas miestas – viską matė ta Kauno slibino akis. Tai čia kitas sluoksnis. Trečias sluoksnis – tai mes patys. Mes esam tas miesto kūnas, mes esam tas mitinis žvėris. Visi kartu kuriame tą gyvį, kūną, kuris yra miestas. Kauno miesto pavadinimas yra „kūnas“. Čia yra mūsų veikimo ir mąstymo būdas.

Kultūros sostinės tikslas – padaryti ilgalaikę įtaką mūsų veikimo būdams. Tai iš principo yra edukacinis projektas. Išauti fejerverkus, padaryti šou yra nesunku. Čia tik pinigų klausimas. Daug sunkiau padaryti didžiulį edukacinį projektą, kuris ateitų į kiekvieną kiemą. Būtent tą ir stengiamės dabar daryti.

Kaip kauniečiai pajus tą kultūrą, kai Kaunas taps kultūros sostine?

Žvėris turės nubusti. Reikės jį pažadinti.

Ačiū už pokalbį!