Kalba gyventojai

Tomas Stasiukaitis – apie idėjas Kaunui

Interaktyvusis Laisvės alėjos fontanas – Tomo Stasiukaičio idėja.
Interaktyvusis Laisvės alėjos fontanas – Tomo Stasiukaičio idėja.

Išmanioji Kalėdų eglutė ir interaktyvusis Laisvės alėjos fontanas – tai kauniečiams gerai žinomi darbai. Šių projektų autorius – Tomas Stasiukaitis. Atrodo, kad šiam kūrėjui niekad netrūksta idėjų miestui. Tad pasikalbėjome apie tai, kaip Kaune gimsta įdomiausi projektai.

– Esate sukūręs įdomių projektų Kaunui. Vienas jų – interaktyvi Kalėdų eglutė. Kaip atsirado šis projektas?

– Aš nuo pat vaikystės vis ką nors konstruoju: iš pradžių buvo visokie žaisliniai konstruktoriai, paskui prasidėjo mikrovaldikliai, elektronika, kompiuteriai. Kai bendraamžiai „pliekdavo“ kompiuterinius žaidimus, aš juos kurdavau.

Pirmą kartą Lietuvoje prijungiau pagrindinę miesto Kalėdų eglę prie interneto. Buvo galima valdyti eglės žaisliukus internetu savo mobiliuoju telefonu, ji pati automatiškai darė kauniečių nuotraukas ir jas talpino savo internetinėje svetainėje. Tai buvo pirmieji mano metai, kai per šventinį laikotarpį dirbi gerokai daugiau nei bet kada. Praktiškai kasdien tekdavo kažką taisyti, keisti, remontuoti. Vis kažką žmonės sulaužydavo. Sakysite – sukonstravai per silpną konstrukciją, tai ir laužė. Konstrukcija tokiems viešiems objektams būna padaryta ypač tvirta. Viskas dubliuojama, kad tikrai veiktų ir laikytųsi. Deja, vandalų atkaklumas būna toks, kad neatlaiko net stipriausios konstrukcijos ar elektronika.

– Interaktyvusis Laisvės alėjos fontanas susilaukė nemažai kauniečių dėmesio. Kaip sekėsi įgyvendinti šią idėją?

– Norėjosi kažką panašaus padaryti ir šiltuoju metų sezonu. Ir taip realizavome pagrindinio miesto fontano spalvotą interaktyvų apšvietimą. Fontaną vasaros metu galima valdyti per savo mobilųjį telefoną. Turbūt dėl natūralios apsaugos (vandens), gal dėl kitų priežasčių, bet fontanas niekad nenukentėjo nuo piktadarių. Na, bent jau mano interaktyvioji apšvietimo sistema. Dabar suprantu, kodėl seniau gynybinės pilys buvo apsuptos giliu vandens grioviu.

– Ar žmonės palankiai vertina jūsų įdiegtas naujoves?

– Miestiečiai tokius projektus priima dvejopai. Kad ir ką bedarytum, visada bus viena, laimei, nedidelė grupė žmonių, kurie bus viskuo nepatenkinti. O kita grupė žmonių – tai tie, kurie išbando, kaip tai veikia, o jei neišbando, tai bent pasidžiaugia, kad tokie dalykai jų mieste vyksta.

Smagiausia yra tai, kad paleidus kokį nors viešą projektą galima sulaukti žmonių skambučių ir laiškų su pastabomis ir pasiūlymais, kaip būtų galima patobulinti vieną ar kitą dalyką. Tas labai džiugina. Pastebiu, kad žmonės nėra abejingi, jiems įdomu tai, kas vyksta aplinkui. Jie įsitraukia ir dalyvauja!

– Kuriuose Kauno mikrorajonuose teko gyventi? Kur gyvenate šiandien?

– Savo kaip kauniečio karjerą pradėjau nuo centro: Laisvės alėja, Kęstučio ir aplinkinės gatvės bei jų kiemai – buvo „mano kiemas“. Vėliau persikėlėme į Dainavos mikrorajoną, kuris pasitiko mane visai kitokia architektūra ir, svarbiausia, balkonais butuose! Kadangi centre gyvenome pirmame aukšte ir balkono neturėjome, tai persikėlus čia, man, kaip vaikui, balkonas buvo didžiulis privalumas. Vėliau susipažinau su būsima žmona, susituokėme ir persikraustėme į nuosavą namą Šančių pašonėje. Turbūt nežinojote, kad Šančiai – vienintelis mikrorajonas, savo kelio ženklo lentelėje turintis nuosavą herbą, ne tik užrašą su tekstu „Šančiai“.

– Kokie, jūsų nuomone, didžiausi Kauno privalumai?

– Didžiausias Kauno privalumas – tai dvi upės ir daug žalumos. Esu matęs tokių baisių miestų beveik be medžių ir vandens – vien betonas… Todėl man patinka tie gamtos lopinėliai mieste. Dar labai smagu, kad miestas stipriai atsinaujina. Kaunas – kaip koks bjaurusis ančiukas virstantis gulbe. Pamatysite – tikrai būsim kaip gulbė! Svarbiausia, imkime ir pridėkime ranką prie miesto gerovės – taip, kaip galime ir kiek galime – ir viskas bus gerai!

– Ačiū už atsakymus!